Kūdikių masažas – stebuklinga mamos prisilietimo galia

Autorius Vytenė

https://esumama.wordpress.com/

 

Viename iš savo įrašų apie kūdikio dienotvarkes pasakojau apie kasdienius ritualus, padedančius mažyliui nusiteikti miegui bei jaustis saugiam. Svarbi jų dalis – masažas, todėl šįkart pasakosiu jums, kodėl verta išbandyti šį terapinį metodą.

 

Bedirbant poliklinikoje su vyresniu kolega pediatru, teko matyti nemažai kūdikių, turinčių psichomotorinio vystymosi ar raumenų tonuso problemų. Visiems jiems buvo skiriamas masažas, kurį atlikdavo kineziterapeutas. Tuomet man, dar neturinčiai vaikų, atrodė, jog tai – labiau gydomoji priemonė, atliekama specialisto. Kartą man besilankant nėščiųjų baseine, į akis krito lankstinukas, kviečiantis mamas išmokti masažuoti savo kūdikius. Tuomet tikrai nesupratau viso to prasmės, bet šis kvietimas išliko mano atmintyje. Gimus Barborai ir sulaukus tinkamo jos amžiaus (dviejų mėnesių) mes išsiruošėme į pirmąją pamoką. Tikėjausi sutikti kitas mamas, prasiblaškyti, o mažylė, galvojau, galbūt išvengs problemų, kurias mačiau poliklinikoje. Užsiėmimas pateisino lūkesčius – buvo gera po ilgo laiko vėl sutikti naujus žmones, bendrauti, o nuogąstavimai dėl Barboros verksmų nepasiteisino –  mažoji ne tik kantriai gulėjo ant kilimėlio, ji, mano didžiai nuostabai, atvirai mėgavosi masažu! Tik pasibaigus kursams, vieną dieną man bemasažuojant ją namuose, atėjo aiškus suvokimas, jog prisilietimai prie kūdikio skirti ne tik raumenų ar nervų sistemos vystymosi sutrikimams, tai – bendravimas su kūdikiu. Būtent ta maloni dienos atkarpėlė, paskirta masažui, mus abi dar labiau suartino ir padėjo geriau vieną kitą suprasti.

Sumanus mažylis 12- 18 mėn: 15 mąstymą lavinančių žaidimų

Autorius Akvilė
http://www.auginustebukla.lt/ 

Iki vienerių metų mažyliai daug liečia, ragauja, išmoksta dėti, kišti, suimti smulkius daiktus, o jau nuo vienerių metų jiems reikalingi jau šiek tiek sudėtingesni žaidimai (nors lietimas ir ragavimas išlieka svarbus), kaip rūšiavimas, mokymas pastebėti skirtumus, sudėtingėja smulkioji motorika (ne tik užmauti, dėti).

Ramybės valandėlės: ikimokyklinukės darbeliai

Autorius Akvilė
http://www.auginustebukla.lt/ 

Didesnę laiko dalį nesu kartu su vaikais: buities darbai, skiriu laiko sau, migdau mažiausiąją. O tuo metu vyresni vaikai turi užsiimti patys, bet tai nėra blogai, nes tai reiškia jų savarankiškumą ir mokymąsi: juk žaisdami daro savo atradimus, kuria. (Didžiausią laiko dalį ir praleidžia žaisdami savo žaidimus).

O jei nežaidžia, tai daro darbelius. O tada labai ramu namie :). Vienas iš aplinkos skatinančių veikti veiksnių yra tas, kad pas mus visos priemonės: žirklės, klijai, splavotas popierius, plastelinas yra lengvai pasiekiamos, t.y. vaikai turi stalčius, kuriuose viskas tvarkingai sudėliota (dėl tvarkos, tai dar aš prižiūriu, kad ten ir būtų tvarka :)). Mila karpo, klijuoja, piešia pagal savo poreikį, o ne tada kada mama nusiteikusi...

Beje, kuo vaikui suteikiama daugiau laisvės, tuo jis tampa atsakingesnis. Ši taisyklė galioja ir su kanceliarinėmis priemonėmis: kai jos lengvai pasiekiamos, gali naudotis bet kada, tai jas ir labiau saugo, nes tai jų pačių turtas, kurį valdo :).

(Priemonės saugomos tik nuo metinukės sesės).

Išlaisvinantys sensorikos užsiėmimai

Autorius Akvilė
http://www.auginustebukla.lt/ 

Šiame tinklaraštyje radau 5 priežastis, kodėl yra naudingi sensoriniai užsiėmimai:

1. Tyrimai rodo, kad senoriniai žaidimai kuria smegenyse nervų jungtis, kurios formuoja vaiko gebėjimą užbaigti sudėtingesnes mokymosi užduotis.
2. Ugdo kalbos vystymąsi, pažintinę raidą, smulkiąją ir stambiąją motoriką, problemų sprendimų gebėjimus ir socialinę kompetenciją.
3. Taip pat gerina atmintį.
4. Sensoriniai žaidimai mažina stresą ir susierzinimą.
5. Padeda išmokti/ atskirti šalta, karšta, lipnus, sausas ir t.t.

Iš savo patirties galiu teigti, kad sensoriniai žaidimai ypač tinka nedrąsiems, pernelyg atsargiems vaikams, tam kad juos išlaisvintų. Pavyzdžiui, mano pagrandukė bijo paliesti sraigę, slieką, pirmus kartus žemę lietė tik pirštų galiukais. O kaip man tai netikėta, sesės tokių baimių neturėjo. Pirmą kartą atėjus į smėlio dėžę, patyrėm fiasko - baimingai iš viršaus pažiūrėjo į smėlį, kelis kartus perbraukė per jį ir jau turėjau imti ją iš smėlio dėžės, nes būtų buvęs skandalas :). Antrą kartą prireikė keliolikos minučių, kad priprastų ir atsipalaiduotų. O dabar užtenka pasakyti, kad keliausime žaisti su smėliu ir pasigirsta spygavimo džiaugsmas :)). Galima būtų laikyti tai atsargumu, pedantiškumo požymiu, bet, mano manymu, vaikai turi būti vaikais - smalsūs, žingeidūs, pasaulį tyrinėti drąsiai, nebijodami liesti, išsipurvinti, ragauti, tik tuomet jų raida klostysis puikiai. Todėl manau, Gabrielei ypač tinka sensoriniai užsiėmimai, kurie ją išlaisvina.

Nuotraukos iš google vaizdų "sensory play"

Kasdieniniai pasivaikščiojimai su 1-2 metų mažyliais. Nauda ir veikla.

Autorius Akvilė
http://www.auginustebukla.lt/ 

Man, regis, vaikai labiausiai auga myluojami, miegodami ir... būdami lauke. Dar labai mėgstu sakyti, kad per vasarą vaikai paauga tiek, kiek per likusius metus, juk lauke praleidžia kelis kartus daugiau laiko! Gerai, šiek tiek hiperbolizuoju, tačiau apie judėjimo gryname ore naudą būtų galima parašyti ilgą straipsnį, bet jūs apie tai jau žinote, ar ne? :) Todėl tik trumpai keliais štrichais:

Liečiu, ragauju, uostau

Autorius Akvilė
http://www.auginustebukla.lt/ 

Pasak, žymaus Šveicarijos psichologo J. Piaget kognityvinės raidos teorijos, vaikai nuo gimimo iki 2 metų pereina sensomotorinę stadiją. Vaikas naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus aplinkai pažinti. Paprasčiausi veiksmai, kaip čiulpimas, griebimas, šliaužiojimas, vaikščiojimas leidžia formuotis sudėtingesniam elgesiui.

Suteikdami vaikui šiame amžiaus tarpsnyje patirti kuo įvairesnių pojūčių, skatiname jį vystytis intelektualiai.

*****

Šiandien mes smagiai ragavome daržoves. :) Kas tas paveiksliukas knygoje, jei tai kas pavaizduota jame, nei čiupinėta, nei uostyta, nei ragauta... ypač kai tau vieneri...

Žinoma, gaminant pietus, Gabrielė yra palaižius ir svogūną, ir pomidorą, o nuluptas agurkas apskritai yra kasdieninis užkandis, tačiau burokėlio, salotų, ridikėlio ji dar nebuvo čiupinėjusi, todėl pagalvojau, kodėlgi neištraukus turimas daržoves ir jų atidžiau nepatyrinėjus :).

Žaidžiame BE žaislų. 30 psichomotorinių žaidimų ikimokyklinukams

Autorius Akvilė
http://www.auginustebukla.lt/ 

Yra daugybę lavinančių žaidimų, kuriems nereikia žaislų ir tereikia minimalių priemonių. Šįkart dalinuosi žaidimais iš jau ne kartą mano minėtos knygos "Parenkite savo vaiką mokyklai", L. Doyon.

Idėjos nėra identiškos kaip pateikta knygoje, truputį modifikuotos ir mūsų išbandytos :). Rasite ir siuntinių.

BENDROJI MOTORIKA

Bendroji motorika - tai vaiko judesių, kuriuos jis privalo kontroliuoti, visuma. Per pirmuosius šešerius metus vaikas turi išmokti atsisėsti, stovėti, šliaužti, ropoti, ritintis, laipioti, vaikščioti, bėgti, šokinėti, šuoliuoti, stumti, traukti. Visus šiuos judesius turi atlikti koordinuotai, harmoningai, tiksliai, greitai, neprarasdamas pusiausvyros. Vaiko motorinių gebėjimų raida vyksta sparčiai, laipsniškai, nuolat. Jam augant, veiksmai įvairėja ir tampa sudėtingesni. Iš tiesų bendrosios motorikos pratimai teigiamai veikia smulkiosios motorikos, kuriai reikalingas viršutinių galūnių valdymas, raidą.

1. Vaikas eina ant "trijų kojų", rankoje laikydamas šaukštą. Paskui pratimą kartoja, šaukštą laikydamas kitoje rankoje.