Tiek prisiskaičiau apie tai, kad naktinis žindymas yra
blogai, kad nesureaguoti negaliu... Ir ne tik mamos skleidžia tokius nepagrįstus
teiginius, bet ir gydytojai, žurnalai, skirti tėvams. Kažin, ar jie yra užauginę bent vieną vaiką,
remdamiesi prieraišiosios tėvystės principais? Na, tokį kuris buvęs daug
kartų naktį žindytas natūraliai, kiek jam reikėję, ir tas vaikas užaugo labai blogu, įnoringu, neleidžiančiu tėvams
pailsėti.
Teiginiai, susiję su naktiniu žindymu, man labiausiai nepatikę:
- Naktį krūtį galima pasiūlyti tik tada, kai tikrai išalko, nes užaugęs varstys šaldytuvo duris, taip ramindamas save.
- Pereinant miego fazėms, ateity nebemokės užmigti be pašalinės pagalbos.
- Vaikai tampa nesavarankiški.
- Genda dantys (oho, kiek stomotologų tokią nesąmonę skleidžia).
Aš asmeniškai remiuosi vienintele logika:
- Kūdikiui mamos rūpesčio, šilumos, kvapo reikia gyvybiškai. Niekada nemaniau, kad ištisinis "kabojimas" naktį, reikštų, kad mano vaikas alkanas. Visad maniau, kad tai nuskausminamieji ir nusiraminimas. Ir aš privalau padėti, nors iš tiesų mane tai sekina. Bet juk esu motinystės atostogose, nusnūsti galiu per bet kurį kitą miegą.
- Žmogui reikalingas vientisas ištisinis miegas, tam kad kokybiškai pailsėtų.
Tai kai kūdikiai (vaikai) bus pajėgūs ištisai išmiegoti, jie tą ir
padarys, nepasaisant to, kiek jis kartų per naktį buvo žindomas, glaudžiamas, čiūčiuojamas. Jei tik pasijaus nesaugus (mama bandys kažkokius agresyvius metodus), visi šie
reikalai gali užtrukti.
Šiandien noriu papasakoti apie savo trimetę Milą (dabar 3,5 m.).
Ir nebūsiu kukli: ji - ypatingai geras ir savarankiškas vaikas. Taip, ji turi savo nuomonę ir užsispiria ne vietoje, bet susitarti be ilgų derybų visad galima.
Kaip naktinis žindymas ją "sugadino"
Žindyta iki 2 metų.
Iki 1,3 m. sėkmingesnėmis naktimis kėlėsi 1-3 kartus, nesėkmingesnėmis –
ištisai "kabėdavo". O nuo 1,3 m. pradėjo išmiegoti visą naktį, nes prasikalė visi
16 dantys... Reikia pasidžiaugti, kad pakankamai anksti. Likusieji krūminiai dygo virš 2 m. ir aš jų jau nebepajutau. Iki
2,6 m. miegojo kartu, tada iškeliavo į savo lovą savo noru, kadangi buvo nupirkta jai nauja lova, o ši sesės kambaryje (pirmagimiams tokie norai ateina vėliau). Buvo naktų, kai
migruodavo pas mane naktį, niekada nesakiau – eik į savo lovą, tu jau didelė,
t.y. neatstumdavau. Būdavo, kad pagulėjus 5 min. pas mane, grįždavo į savo lovą,
būdavo, kad pasilikdavo iki ryto.
Naktį į tualetą pati (ir šviesą pati
įsijungia) keliauja nuo 2,6 m. ( be sauskelnių naktimis nuo 1,7m). Nors ją visad mokiau, norėsi į tualetą, mane pašauk... bet ji nematė reikalo taip elgtis...
Pati rengiasi, mielai lanko šokius, mokosi smuiku, pati
pasiims, pasidarys ir pan. Drąsiai su ja keliauju kaip su drauge – į parduotuves
ir tvarkyti kt. reikalų – niekur ji nekels problemų.
Ar Mila būtų kitokia, jei būčiau auginusi, tarkim G. Ford metodais? Ar kitų specialistų būčiau klausiusi patarimų, kad jau nuo
pusės metukų vaikai gali išmiegoti visą naktį kitame kambaryje? Kad patys turi išmokti užmigti? Truputį
pavirkdinu, tik truputį įvarau vaikui siaubo, tik truputį... ir jau vaikai
palieka patogūs... Tėveliai gali mėgautis gyvenimu ir dirbti. Aš tai vadinu
tėvų pasitikėjimo griovimu, tolimesniame amžiuje vaikai tampa mažiau paklusnūs,
jiems norisi labiau nesutikti, maištauti. Tad neatsakysiu, nei taip, nei ne. Bet aš nerizikuoju savo vaikų gadinti iškeisdama į sau patogesnį gyvenimą.
***
***
Esat girdėję apie tokį terminą "Bondingas" (bond ang. susieti, sujungti)? Bondingas - tai pojūtis, kurio dėka motina gali suprasti vaiko kalbą, suprasti kiekvieną jo judesį, mimikos išraišką, garsą.
Mano vaikai tikrai nori būti šalia manęs, kol jie pasidaro savarankiški ir atviri pasauliui. Ir turiu tam visas galimybes suteikti.
***
Istorija kartojasi su Gabriele, dabar jai 11 mėn. Jau buvau spėjusi
artimiesiems pasigirti, kad keliasi 1-2 kartus ir šast visa savaitė kėlimosi
po n kartų ir ilgo „kabėjimo“. Prasiplėšė dantenėlė, prasikalė dantukas ir
naktis ramut ramutėlė. Liko dar 8 dantys...
Ji truputėlį kitokio charakterio nei Mila, bet esu tikra, bus panašaus savarankiškumo, kitiems vaikams nedaužys galvų ir negriuvinės ant žemės parduotuvėse, nes bus
gavusi tiek meilės, kiek jai reikia.
Norint užauginti vaiką reikia aukojimosi. Vienareikšmiškai reikia atsisakyti
kai kurių patogumų, bet ir suvokti kad visa tai laikina. Vaikai greitai užauga.
Ir karjera, patogios naktys niekur nedingsta.
Tik viskam savas laikas. Kuo į visa tai paprasčiau žiūrėsime, jausime vaiko
poreikius, tuo greičiau ateis tas patogusis laikas.
Iš kur sėmiausi įkvėpimo, jėgų ir žinių?
Genialių 5 vaikų mamos Foreli Kramarik, kuri savo vaikus ilgai žindė, nešiojo, miegojo kartu.
Psichologės R. Želionienės straipsnių ir paskaitų.
Prieraišiosios tėvystės straipsnių. Vienas svarbesnių straipsnių, kuris pagrįstai paneigia, kad žindymas kenkia dantims, kad žindymas daro vaikus nesavarankiškus. ČIA.
Ir jei esate šiandien po bemiegės nakties, šis laiškas Jums:
Laiškas naktinėjančioms mamoms
Ir jei esate šiandien po bemiegės nakties, šis laiškas Jums:
Laiškas naktinėjančioms mamoms
Ačiū už šį tekstą! Tikrai tiek keistų mitų apipintas šitas reikalas, kad tokie tekstai maloniai sugrąžina į realybę.
AtsakytiPanaikintiKaip nuostabu, kad pačiu laiku atradau jūsų blogą ir tuo pačiu šį įrašą apie naktinį žindymą. Iš tiesų visa informacija iš aplinkos ragina atpratinti, žindyti max 1-2 kartus ir pan. Ir kadangi mūsų mažylė 11 mėn. miega kartu, žindoma n kartų per naktį, aš jau ėmiau nerimauti ir ieškoti būdų, kaip gi spręsti šią situaciją, nes gi neva nei vaikas, nei tėvai nepailsi, formuojami blogi įpročiai... Nors intuityviai širdis linksta nieko nekeisti, žindyti tiek kiek vaikas prašo ir tikėti, kaip kad jūs sakot, jog viskam savas laikas :) Ačiū, jūsų dėka, man nukrito tas akmenėlis nuo širdies :)
AtsakytiPanaikintiPuikiai. Pritariu.
AtsakytiPanaikintiLabai labai sutinku ir pati taip elgiuosi! Manau, reikia visad klausytis širdies balso. Nesuprantu mūsų tėvų kartos patarimų (nenešiok, nemiegok kartu, tu dar žindai ir t.t), juk vaikutis mažutis šiame dideliam pasaulyje, jam reikia šilumos, artumo, o svarbiausia saugumo ir meilės. O viskas po to tikrai turėtų sugrįžti gerumu atgal.
AtsakytiPanaikintiKaip gera perskaičius.. Kai kažkas juodu ant balto parašo tai, ką tu jauti širdyje. Ačiū!
AtsakytiPanaikintiDėkoju ir aš už straipsnį.
AtsakytiPanaikintiBet noriu paklausti. Ir straipsnyje, ir komentaruose mamos minite, kad vaikučiai pradeda mažiau žįsti naktimis, kai kiek paauga.
Manajam jau 2 metai ir 3 mėn. Ir naktimis žinda dažnai. Neskaičiavau, nes pramerkiu akį, atliepiu poreikį ir miegu toliau žindydama. Na, minimu gal 4 kartai, bet dažniausiai kokie 6. Maždaug kas 1-2. Rytais kartais būna kad kelias valandas kabo. Manęs kol kas tai labai nevargina, nes pati anksti mėgstu eiti miegoti, miego kaip ir pakanka. Tačiau ko toliau, tuo labiau iškyla klausimas - kada sumažės šis kiekis?...
Ar yra mamų, kurios turi panašią patirtį? Žindė ilgai ir dažnai naktimis?
Gal auga dantukai ar kamuoja kiti skausmeliai ir vaikutis ieško nusiraminimo? Aš jeigu prabunda mažiau negu 2.5-3val praėjus nuo maitinimo stengiuosi paniūnuoti lopšinę, jei tai nepadeda pačiūčiuoti ant rankų, nes kaip ir neturėtų dar būti išalkęs. Tai užmiega vėl.
PanaikintiMan taip pat buvo malonu ir įdomu skaityti Jūsų straipsnį. Pati savo vaiką maitinau ilgai, tai tikrai nematau nieko čia blogo ir naktimis maitinti ir tada, kai vaikas to nori. Jeigu vaikas to nori ir jį tai nuramina, kodėl gi ne? :)Kudikio maitinimas man visada teikė džiagsmą ir nemačiau tame jokio vargo. Dar nei vienam vaikui nepakenkė motinos pienas ir miegojimas vienoje lovoje su tėvais. Netikiu, kad dėl šių priežasčių vaikas gali užaugti nesavarankiškas.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiNa aš taip nematau nieko blogo žindyti vaikučio naktį. Jeigu jis nori, nejaugi jam neduosi pienuko? Baisus jeigu moterys taip išties daro ;)
AtsakytiPanaikintiTermometrai vaikams
Tikrai labai geras ir naudingas straipsnis manau visoms mamoms naudinga paskaityti. O mano atradimas savo sveikatai - https://www.gudruciovaistine.lt/69-moters-sveikatai
AtsakytiPanaikinti